Šių metų balandžio 15-ąją 26 mūsų gimnazijos 4–8, I–III G klasių mokiniai bei juos lydintys geografijos mokytojas Robertas Šalna ir istorijos mokytojas Dainius Kuchanauskas išvyko į įdomią bei įspūdžių kupiną geografinę-istorinę ekspediciją po krašto apylinkes.
Dar prieš mėnesį geografijos būrelio užsiėmime mokytojui Robertui su mokiniais tyrinėjant ypač tikslius, lazerio impulsais parengtus skaitmeninius 3D reljefo žemėlapius, dėmesį atkreipė vos už 9 km nuo gimnazijos esantys įdomūs reljefo dariniai, kuriuos naudojant įvairias priemones buvo nutarta gyvai patyrinėti.
PIRMASIS tyrimo objektas – Trakų ir Vilniaus rajonų sandūroje prie Palygainių kaimo esanti Ilgučio ežero sala. Dėmesį patraukė tai, kad šios nedidelės salos vakarinėje dalyje yra pailgos formos neįprastai stataus šlaito kalva, kuri lygiose apylinkėse išsiskiria savo santykiniu aukščiu ir forma. Viena pirmųjų minčių – tai galėjusi būti piliavietė ar kitokio pobūdžio gynybai skirta vieta, kurią mūsų protėviai galėję dirbtinai paaukštinti. Kita mintis – tai natūraliai susiformavusi ledyninės kilmės sala, o galbūt net ir keimas (išraiškinga kalva, kuri susidarė tirpstant ledynui, kai vandens srautas sunešė ir sukaupė nuogulas į plyšius ar įdubas ant ar po ledu).
Išsiaiškinus, kad ši teritorija ir jos apylinkės nėra saugomų teritorijų ribose, nutarta patekti į salą pėsčiomis ir įvairiais metodais patyrinėti. Tam reikėjo pereiti rimtą kliūtį –pelkę. Būnant vietoje nustatyta, kad tai žemapelkės tipo pelkė, ir naudojant žemėlapius bei dronus pasirinkta saugiausia kryptis ją pereiti. Ekspedicijoje talkinęs istorijos mokytojas Dainius Kuchanauskas įdomiai ir detaliai papasakojo apie viduramžiais naudotus slaptuosius mūsų protėvių takus per pelkes – kūlgrindas ir medgrindas, kurios padėdavusios sumaniai apsiginti nuo priešų nenaudojant ginklo. Ekspedicijos dalyvių nuostabai, dalis šios pelkės tako ir buvo grįsta medžių dalimis (daugiausia – supjaustytomis beržų kamienų), todėl avėdami aukštus guminius batus ir nenukrypdami nuo tako grupės nariai saugiai ją perėjo. Bene didžiausią emocijų pliūpsnį mokiniai gavo brisdami per klampiausią, vietomis iki kelių apsemiančią pelkės vietą, kurioje formuojasi durpės.
Galiausiai pasiekę sausą salos dalį keliauninkai pajuto, kaip reljefas ėmė kilti, ir netrukus visi atsidūrė ties aukščiausia kalvos dalimi, nuo kurios atsivėrė nuostabi panorama į Ilgučio ežero platybes. Nieko nelaukus pasiskirstyta grupelėmis ir imtasi tyrimų: vieni kasė duobes nuolaužinių dalelių grunto ir kultūrinio sluoksnio paieškų tyrimui, antri metalo ieškikliais bandė rasti archeologinių radinių, treti – „paleido“ dronus nuotraukoms, ketvirti – ieškojo tinkamiausios vietos pietums.
REZULTATAS: kultūrinio (degintino) sluoksnio neaptikta, tai tikriausiai paneigtų hipotezę, jog ši vieta galėjusi būti apgyvendinta gynybos tikslais nuo senų laikų ir kad čia galėjusi būti piliavietė. Šaunios ieškotojų komandos surasti radiniai apytiksliai siekia XX amžių. Buvo iškasta lengvojo lydinio (greičiausiai aliumininio) paprastas žiedas, 1983 metų SSSR moneta bei įvairių neaiškios paskirties metalinių rakandų. Nuolaužinių dalelių grunto tyrimas parodė, kad skirtingose kalvos vietose vyrauja stambių frakcijų dalelės. Daugiausia – žvirgždas ir gargždas. Tai dar labiau priartina prie hipotezės įrodymo, kad šis iki 8 metrų aukščio iškylantis asimetriškos reljefo formos objektas gali būti keimas. Skaitykite toliau →
Balandžio 17 d. visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jolanta Garbotovič kartu su klasės vadove Justyna Mackevič pakvietė aštuntos klasės mokinius gaminti įsegamus ženkliukus.
temų. Šįkart pagal savo sukurtą modelį šaunieji meistreliai ir gamino ženkliukus, kuriuos gimnazijos bendruomenei įteiks gegužės mėnesį minint Pasaulinę dieną be tabako.
Justyna Mackevič, 8 klasės vadovė
