Ankstyvą gegužės 20 d. rytą mūsų gimnazijos 4–8, I–III G klasių mokiniai leidosi į ilgai lauktą dviejų dienų kelionę po Baltijos šalis – Latviją ir Estiją.

Pirmoji stotelė – Gaujos upės nacionalinis parkas, vadinamas „Latvijos Šveicarija“. Jo širdyje – Siguldoje – pabuvota bobslėjaus, rogučių ir skeletono trasoje. Mokiniai lipo į pačią trasos viršūnę – starto estakadą, iš kurios atsiveria neįtikėtina miesto ir Gaujos upės slėnio panorama. Eidami trasa žemyn bandė įsivaizduoti, kaip čia žiemos metu treniruojasi sportininkai, išvystydami daugiau nei 120 km/h greitį. Viena labiausiai lauktų kelionės patirčių – Siguldos lynų kelias. Vos įlipusius į geltonąjį vagonėlį užplūdo adrenalinas. Vagonėlis pakilo į svaiginantį 43 metrų aukštį. Pro langus atsivėrė pasakiškas vaizdas: toli apačioje vingiuojanti Gaujos upė, miškų jūra ir tolumoje stūksanti raudonų plytų Turaidos pilis. Šios keliolika minučių ore tapo viena ryškiausių kelionės akimirkų. Kitame upės krante iškylautojai apžiūrėjo viduramžių Krimuldos pilies griuvėsius ir leidosi stačiais laipteliais žemyn link garsiųjų Gaujos slėnio smiltainio uolų. Tai 350 mln. metų amžiaus upės erozijos atidengtos uolienos, kurios savo ypatingai rausvu atspalviu yra tapusios kone parko simboliu.

Žygio pagrindinis tikslas – įstabioji Gutmanio ola. Ši smiltainio ola yra didžiausia Baltijos šalyse, laikoma seniausiu turistiniu objektu Latvijoje. Tikima, kad iki šiol pro olą tekantis šaltinis buvo naudojamas įvairiems baltiškiems ritualams. Su šia vieta siejama ir Turaidos Rožės tragiškoji legenda, pasakojanti apie meilę, ištikimybę bei garbę. Pasivaikščioję keliauninkai vyko link garsiosios Turaidos pilies – vienos ryškiausių viduramžių pilių Latvijoje, pastatytų ant vaizdingo upės slėnio skardžio. Išklausiusi istorijos mokytojo Dainiaus Kuchanausko pasakojimus apie viduramžių pilių architektūrą, grupė kilo į beveik 40 m aukščio pilies bokštą, nuo kurio atsivėrė kvapą gniaužianti Gaujos upės slėnio panorama.

Antroji kelionės diena prasidėjo Tartu – viename seniausių Baltijos šalių miestų, Estijos studentų sostinėje. Susižavėjimą kėlė jaukus Tartu senamiestis ir jo objektai – garsioji „Besibučiuojančių studentų“ skulptūra rotušės aikštėje, pasviręs namas, vietinių dar vadinamas „Pizos bokštu“, Domo katedros griuvėsiai, Tomės kalva (est. Toomemägi). Atlikdami smagų studentišką ritualą, keliauninkai perėjo „Angelo“ bei „Velnio“ tiltus.

Vis dėlto didžiausią įspūdį visiems paliko mokslo centras „AHHAA“. Jame galiojo pagrindinė taisyklė – „viską liesk pats!“. Mokiniai pamiršo telefonus ir pasinėrė į eksperimentus: važinėjosi dviračiu ant lyno virš prarajos 8 metrų aukštyje, klaidžiojo veidrodžių labirinte, patyrė laisvo kritimo pojūtį, bandė sukelti viesulą, tyrinėjo žmogaus anatomijos ekspoziciją ir t. t. Drąsiausieji išbandė žemės drebėjimo simuliatorių, skęstančio laivo pasvirimo pojūtį. Tai buvo ne tik pramoga, bet ir gyva integruota biologijos-fizikos pamoka, kurioje teorija virto praktika. Viena įdomiausių kelionės stotelių – Aksi kaimelis prie pat Sadjervo ežero įsikūrusiame Ledynmečio centre. Vos įžengus pasitiko natūralaus dydžio priešistoriniai gyvūnai: milžiniškas mamutas, urvinis liūtas ir briedis. Mokiniai interaktyviuose ekranuose patys galėjo stebėti, kaip traukėsi ledynai ir kaip susiformavo Baltijos šalių reljefas, kalvos bei ežerai. Norinčiuosius po muziejų pavedžiojo ir apie ledynmetį bei jo geografinius aspektus papasakojo geografijos mokytojas Robertas Šalna. Įspūdinga buvo ir antro aukšto ekspozicija apie klimato kaitą – mokiniai turėjo galimybę palyginti savo ekologinį pėdsaką ir pamatyti, kas nutiktų planetai, jei ledynai ištirptų visiškai. Tai buvo puiki geografijos ir ekologijos pamoka. Pavargę, bet pilni neišdildomų įspūdžių vėlų vakarą keliauninkai grįžo namo. Ši kelionė ne tik praplėtė mokinių akiratį, pagilino istorijos, geografijos bei gamtos mokslų žinias, bet ir puikiai sutelkė klasių kolektyvus. Bendros patirtys, juokas autobuse ir pasidalinti įspūdžiai išliks atmintyje ilgam. Kelionės organizatorius geografijos mokytojas Robertas Šalna ir dalyviai dėkoja visiems prisidėjusiems, kad kelionė įvyktų – mokinius lydėjusiems klasių vadovams Redai Vasiljevienei, Dainiui Kuchanauskui, Justynai Mackevič, Laimai Samosionokienei ir lanksčiai sąlygas išvykti sudariusiai administracijai.

Geografijos mokytojas Robertas Šalna