Lapkričio 28-30 dienomis mūsų mokykloje vyko „Sniego Gniūžtės“ stovykla.
Jau 2006-aisiais Paluknio jaunimas žinojo, kas yra „Sniego gniūžtė“. Skyrius, įsikūręs prieš aštuonerius metus, „Gniūžtukę“ rideno tik kartą. Organizavome dar vieną stovyklą, kurios beprotiškai laukėme. Štai ir išaušo ta diena…
Dar nesibaigus pamokoms, mokykloje pasitikome Vaidą, atvykusią mums pagelbėti tiesiai iš Marijampolės. Greitai atkeliavo ir mūsų draugai vilniečiai. Net nepastebėjome, kaip prasidėjo registracija, o dalyviai vis rinkosi. Kiekvienas, pro duris įžengęs dalyvis, mumyse sužadindavo neapsakomus jausmus. Išdalinę vardų korteles, visus palydėjome iki bendrų užsiėmimų (BU) salės ir paskelbėme stovyklos atidarymą!
Stovyklos direktorės — Agnieška ir Gabija — visiems pristatė „Žingsnį“ ir „Sniego Gniūžtę“. Susipažinome su stovyklos personalu, aptarėme taisykles. Pademonstravome dalyviams smagius pasisveikinimus bei žuvyčių šokį. Taip pat pristatėme spalvingas Viešojo pašto ir Radinių dėžes. Dalyviai susipažino su savita „Švelniukų pasaka“ bei patys gavo po švelniuką. Žinoma, kad visi galėtų dalintis gražiais palinkėjimais ir jaukiais apkabinimais! Pasiskirstę į mažas grupeles (MG), dalyviai ir grupelės vadovai sugūžėjo į klases, kur vyko jų pirmasis MG.
Išalkę pavakarieniavome ir jau greit stebėjome vieni kitų ruoštus vaidinimus. Buvo smagu matyti linksmus grupelių prisistatymus, sukurtus vos per pusvalandį. O grupelių pavadinimams tikrai nestigo originalumo… Vakarą praleidome ramiai, žiūrėdami filmą „Septynios sielos“ (angl. Seven Pounds).
Pagaliau išaušo šeštadienio rytas. Žinoma, pabusti labiausiai padėjo mankšta, šilti apkabinimai, kurių sulaukėme iš naujųjų bičiulių! O vėliau, komandos išmėgino savo jėgas protmūšyje ir mini olimpiadoje.
Nepastebimai atėjo vakaras. Net nepastebėjome, kaip baigėsi mini seminarai ir susirinkome žiūrėti „Turn Around“ pasirodymo. Vėliau visi norintys galėjo dalyvauti pasakojime apie „Alkoholiko šeimą“ ir patirti viską „savu kailiu“… Emocijoms plūstant per kraštus, sėdėjome rate ir jautėme žvakių, esančių viduryje, skleidžiamą šilumą ir jaukumą. Nors daug kas tokioje stovykloje dalyvavo pirmą kartą, bet visi drąsiai reiškė savo mintis ir neslėpė emocijų…
Štai ir išaušo sekmadienio rytas, kai, prieš išsiskirstant, stengėmės neliūdėti — visi kartu šokome „Just Dance“ šokius. Tai mus tik dar labiau suartino…
Ši „Sniego gniūžtės“ stovykla mūsų skyriui yra labai reikšminga. Pakanka išgirsti Aurimo įspūdžius, kurie perteikia mūsų visų jausmus: „Man labiausiai įsiminė tai, kad iš pradžių visi „verkė” sakydami: „Į kokią aš čia nesąmonę atvažiavau, geriau būčiau nuvažiavęs linksmai praleisti laiko su draugais“. Pasibaigus stovyklai skirtam laikui, visi taip pat verkė, bet jau tikromis ašaromis, nenorėdami iš čia išvažiuoti… Antrąją dieną žmonės nusiėmė savo kaukes ir elgėsi vieni su kitais nuoširdžiai ir šiltai. Kai eidavau koridoriumi, kur tik bepažvelgdavau — visur šypsenos, apsikabinimai. Mano kūną užplūsdavo begalinė laimė…“
Žingsnietė Svetlana