Spalio 23 dieną Paluknio „Medeinos“ gimnazijoje vyko renginys, skirtas paminėti 2015-uosius Etnografinių regionų metus. Šiais mokslo metais didelė dalis mokinių lankėsi 
Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje, kuriame sužinojo daug naujos ir naudingos informacijos apie Lietuvos etnografinius regionus, todėl ,,Protų mūšio“ užduotimis patikrinta, ką mokiniai įsiminė ir ar sugebės greitai ir teisingai atsakyti į pateiktus klausimus. Buvo sudarytos dvi komandos iš 8 – IVG klasių atstovų. „Dzūkų“ komanda, vadovaujama kapitonės A. Aliukonis, kartu su D. Garbotovič, J. Ramaneckaite, R. Čiupailaite ir A. Palionu, išbandė savo jėgas prieš „Baronkų“ komandą, kurios vadu E. Stankevič, G.
Lėliūtė, G. Zubovič ir G. Mikulskaitė išrinko A. Januškevič. Mokiniams teko pritaikyti ne vien teorines, bet ir praktines žinias. Įprasti klausimai paįvairinti „bonus“ užduotimi: komandos turėjo per numatytą laiką sudėti Lietuvos etnografinių regionų dėlionę bei užrašyti jų pavadinimus, kad gautųsi vientisa Lietuva. Paskutinioji, bet tikrai ne lengviausia užduotis – klausant ir stebint mūsų gimnazijos mokytojų vaizdo įrašus, kuriuose šnekama tarmiškai, įspėti, iš kurio etnografinio regiono kilęs mokytojas bei įvardinti tarmiškus žodžius, paminėtus užduotyje.
Kol mokytojų komisija skaičiavo balus, mokiniai perskaitė atrinktus geriausius laiškus,
rašytus lietuvių, anglų ir rusų kalbomis, skirtus niekada Lietuvoje nebuvusiam pabėgėliui, kuriuose atskleidė mūsų šalies grožį.
Taip pat visos klasės turėjo savaitinę užduotį – iliustruoti pasirinktą Lietuvos etnografinį regioną, kurį pristatė renginio metu. Mokiniai įvairiai pavaizdavo savus pasirinkimus: matėme miškus, rašytojų namus, malūnus, herbus ir net užrašytas patarles. Pristatymai taip pat skyrėsi – vieni plačiau papasakojo apie regioną, kiti nurodė tik savo iliustracijos pasirinkimo priežastis.
Renginio pabaigoje mokytojų komisija, sudaryta išmokytojų: Arūno Joknio, Daivos Daukševičienės, Leonoros Daugudienės, Natalijos Mikulskienės, paskelbė rezultatus – vieno taško persvara laimėjo „Dzūkai“, bet abi komandos gavo saldžių prizų, o vėliau visi dalyvavusieji jais tarpusavy dalinosi ir atslūgus įtampai bei nerimui, patraukė namo.
Šis renginys, sudarytas iš kelių etapų, mums parodė, koks spalvingas ir įvairus yra Lietuvos etnografinis paveldas, kurį verta saugoti ateinančioms kartoms, nes visa tai paremta tradicijomis ir papročiais, kas skatina mumyse augti tautiškumui ir pagarbai savam kraštui ir jo istorijai.