Praėjus beveik mėnesiui po sėkmingos mokinių geografinės-istorinės ekspedicijos po savo krašto apylinkes, buvo nuspręsta ją pratęsti. Šįkart siekta išsiaiškinti, ar detaliuose reljefo žemėlapiuose atrastas gūbrys negalėtų būti reta ledyno palikta reljefo forma – ozas. Dar pirmoje išvykoje pavyko ištirti tik vieną gūbrio dalį netoli Palygainių kaimo, kurią nuo kitos dalies skyrė gilus melioracijos griovys (Asdrės upelis).

Gegužės 13 d. mokyklinis autobusiukas grupę entuziastingai nusiteikusių mokinių bei juos lydinčius mokytojus Robertą Šalną ir Redą Vasiljevienę nuvežė tiesiai iki Juodbalių kaimo. Būtent nuo čia, remiantis žemėlapiais, paslaptingas gūbrys pradeda vinguriuoti iki pat Palygainių, trumpam nutrūkdamas suartuose žemės ūkio laukuose ir melioracijos griovyje. Grupės užduotis – pereiti visą gūbrio ilgį ir išraiškingiausiose jo vietose atlikti keturis nuolaužinių dalelių grunto tyrimus.

Jau pačioje gūbrio pradžioje buvo matyti pažeista jo dalis, kuri buvo nukasinėta. Pakalbinti vietos gyventojai paliudijo, kad čia žmonės nuo senų laikų savo reikmėms kasa žvyrą. Mūsų šaunieji mokiniai gūbrio pradžioje ir dar trijose kitose gūbrio vietose pasidarbavo kastuvais – visų tyrimų metu pavyko rasti žvyro bei žvirgždo. Tai vienas pagrindinių ozo geomorfologinio objekto identifikacinių požymių.

Gaila, tačiau toks gamtos objektas, jo neatpažinus ir laiku neapsaugojus, per ilgą laiką gana stipriai buvo paveiktas žmonių, netgi „atsidūrė“ vieno gyventojo kieme. Nepaisant to, tikime, kad geriausiai išlikusias jo dalis būtų galima ir tikrai verta įtraukti į Lietuvos gamtos paveldo objektų sąrašą. Artimiausiu metu dėl šio tikslo planuojama kreiptis į Lietuvos mokslininkus.

Geografijos mokytojas Robertas Šalna